Kai pokalbis ėjo į pabaigą, tariau: „Keistas jūs verslininkas, Andriau.“ Pašnekovas pradėjo juoktis man pritardamas: „Taip, mes tikrai lengvai pačiuožę, bet mums smagu dalintis. Atrodo, kad Dievas stebi ir viską dėlioja taip, kad gerumas grįžtų atgal.“ Taip kalba Andrius Simonaitis, kuris kartu su partnere Snieguole Kubilinskiene įkūrė „Grikę“, neįgaliųjų socialinę įmonę, kur negalias turintys asmenys randa savo vietą po saule.
Kada ir kaip užsimezgė draugystė su grikiais, išsirutuliojusi į verslą?
Grikių lukštų verslo pradininkė – Snieguolės giminaitė Janina. Ji grikių pagalvėles siuvo dar gerokai anksčiau nei mes susipažinome. Janina turėjo negalią, sėdėjo rateliuose, buvo labai versli moteris, todėl ieškojo galimybių kaip užsidirbti. Taip ji atrado veiklą, puikiai tinkančią neįgaliesiems: pasiūti, pripilti grikių lukštų, supakuoti, parduoti. Pradėjusi siūti namuose, kiek vėliau Janina įdarbino kitus neįgalius žmones. Šis žmogus labiau galvojo ne apie save, o apie tai, kaip įdarbinti kitus negalią turinčius žmones, kaip padėti jiems rasti savo vietą po saule. Nors Janinos jau nėra gyvųjų pasaulyje, šią vertybę saugome.
Papasakokite, kokia jūsų komanda?
Mūsų komandoje – 3 girdėti negalinčios labai puikios siuvėjos, jos dirba beveik nuo pat įkūrimo. Ketvirta siuvėja – rateliuose, dirba ir gyvena namuose Dzūkijoje. Mes jai visko prikerpame, suruošiame ko reikia maždaug mėnesiui į priekį ir nuvežame į namus, kad galėtų dirbti. Turime du pagalbininkus, vienas kurčias vyrukas 25 metų, jis – grikių lukštų užpylėjas, sukrauna čiužinius, suneša sunkius daiktus ir kt. Darbas tikrai nėra pats įdomiausias jaunam žmogui, bet labai džiaugiamės, kad jis su mumis. Be to, šis vaikinas žaidžia krepšinį Lietuvos kurčiųjų lygos klube, net yra pretendentas į Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinę, kai reikia, išleidžiame jį į ilgai trunkančias stovyklas, po jų jis vis grįžta pas mus!
Mūsų komandoje kaita labai maža, visi čia kaip šeima. Ypatingai tai jaučiasi per Šv. Kalėdas. Kadangi „Grikė“ yra neįgaliųjų socialinė įmonė, kiekvienais metais neįgaliųjų teatras mums parodo spektaklį, kuris baigiasi džiaugsmo ir grožio ašaromis. Tokiais momentais išgyvename ne verslo santykius, o draugystę.
Prieš kelis metus įmonėje buvo krizinė situacija, kai galvojome, ką daryti, buvo minčių, kad reikėtų mažinti darbuotojų skaičių, bet… to daryti neleido širdis. Kai matai, koks žmonėms svarbus tas darbas, kad tai jų vienintelis pragyvenimo šaltinis, supranti, kad žmogui rateliuose be galo sudėtinga rasti darbą, norisi jam padėti. Siekiame, kad neįgalieji turėtų kuo užsiimti, galėtų dirbti ir užsidirbti. Visgi, keli darbuotojai turėjo palikti įmonę, tai buvo sunkus sprendimas visiems.
Galbūt įmonės filosofija lėmė tai, kad dauguma jūsų kuriamų produktų – medicinos gaminiai?
Iš dalies taip, vis tas noras padėti. Didžioji dalis mūsų produktų yra sertifikuoti kaip medicinos gaminiai. Dauguma jų – pagalvėlės, čiužiniai, skirti pragulų gydymui ir profilaktikai. Grikių lukštai labai gerai praleidžia orą, oda kvėpuoja, nešunta. Pragulos – opi problema, sukelianti didžiulį diskomfortą tiek pacientui, tiek jį prižiūrinčiam asmeniui: sukelia skausmą, skleidžia nemalonų kvapą, reikalinga nuolatinė fizinė pagalba keičiant ligonio kūno padėtį. Jų atsiradimo priežastis – nepakankamas audinių aprūpinimas deguonimi, kurdami grikių lukštų gaminius siekiame palengvinti žmonių dalią.
Įvardykite, kokios jūsų vertybės?
Viena iš vertybių – natūralumas, gyventi ir gaminti tai, kas yra kuo arčiau gamtos. Kita – paprastumas, dažnai žmonės prisigalvoja per daug visokių dalykų, kurie yra visiškai nereikalingi. Trečia – socialinis atsakingumas. Nesame į pelną orientuota organizacija, su neįgaliais dirbame be streso, neskubėdami, nesiekiame didelių apyvartų ir pelnų. Neturime daug, bet sugebame pasidžiaugti tuo, ką turime, ir tuo norime pasidalinti su kitais. Labai vertiname kiekvieną klientą, dažnai žmonės kreipiasi su individualiais užsakymais, visada stengiamės padėti išspręsti problemą.
Ar pastebite kokias nors tendencijas, galbūt žmonės vis dažniau ieško to, kas natūraliau?
Apskritai dabar žmonės vis labiau domisi sveika gyvensena, joga, meditacija, mityba. Jie nenori tai, kas netikra, ieško, kas natūraliau, sintetika tampa nebemadinga, chemija atsibodo, o ir sveikatos jos vartoti – nebėra. Manau, kad žmonės pamažu grįžta prie žemės, natūralumo, arčiau gamtos, žinoma, tie, kurie sąmojingesni, grįžta pirmi.