Pragulų profilaktikos planas

Pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Žemiau pateikiame 2 plano variantus:

1. Pragulų profilaktikos planas, kai ligonis neturi pragulų (lovos režimas)
2. Pragulų gydymo planas, kai ligonis turi pragulas.

Pragulų profilaktikos planas, kai ligonis neturi pragulų (lovos režimas)

1. Įvertinti pragulų susidarymo riziką:

• • modifikuota Nortono pragulų skalė.
  • ligonio būklės didinančios pragulų riziką (žr.priedas).

2. Vertinimo dažnumas priklauso nuo ligonio būklės. Jeigu bendra būklė sunki, daug rizikos veiksnių, vertinti dažniau – 1 kartą paroje, jei būklė stabili – 1 kartą savaitėje. Dokumentuoti vertinimo duomenis.
3. Tartis su slaugytoju, gydytoju dėl priežiūros plano.
4. Įvertinti kokioje padėtyje daugiausiai būna ligonis. Pragulos gali atsirasti toje vietoje, kuri patiria ilgalaikį spaudimą. Būtina atkreipti dėmesį į ligonio gulėjimo  įpročius.
5. Profilaktinė slauga prasideda nuo ligonio lovos paruošimo. Įvertinti lovos funkcines galimybes.
6. Sudaryti kūno padėties keitimo grafiką.
7. Gulintiems ligoniams keisti kūno padėtį kas 2 val.
8. Sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus.
9. Sėdint slėgio jėga į tam tikras kūno vietas yra didesnė, negu gulint, ypač greitai pragulos atsiranda sėdmenų kaulų srityje.
10. Teisingas paciento kūno padėties keitimas, naudojant pagalbines slydimo priemones, nes tempiant ligonį lovoje į viršų arba pačiam ligoniui mėginant atlikti judesius lovoje, pradeda veikti papildomos „trinties“ jėgos. Odos tempimas į priešingas puses – viena pagrindinių pragulų susidarymo sąlygų.
11. Pagalbinių priemonių naudojimas slėgimui į atskiras kūno dalis mažinti. Pagal situaciją nusprendžiama kokios pagalbinės priemonės mažins slėgimą į atskiras kūno dalis:

• Kad būtų sumažintas spaudimas į jautrias vietas.
• Kad pagalbinių priemonių poveikis būtų nuolat kontroliuojamas.

12. Odos higiena – svarbi slaugos dalis. Naudoti odos priežiūros priemones: atsižvelgti į odos savybes, reikalingas losjonas arba kremas.
13. Odos kraujotakos gerinimas. Fiziniai pratimai, kvėpavimo pratimai.
14. Subalansuota reguliari mityba.

Pragulų gydymo planas, kai ligonis turi pragulas

1. Įvertinti odos pakitimą. Tartis su slaugytoju, gydytoju dėl priežiūros plano.
2. Įvertinti kurioje vietoje, koks pakitimas, apibūdinti kokios spalvos odos pokytis, kokio laipsnio pragula.
3. Ligonį informuoti apie priežiūros būtinumą. Ligonį supažindinti su priežiūros ypatumais, nes jei nežinos kodėl atliekami vieni ar kiti veiksmai, nesąmoningai gali priešintis daugeliui procedūrų.
4. Vesti slaugos užrašus, dokumentuojant odos pokyčius. Žaizdų aprašymai gali motyvuoti slaugančiuosius ir ligonius matant akivaizdžius gijimo proceso įrodymus:

• • Žymėti pragulas ant nupieštų kūno kontūrų.
  • Žymėti naudojamas odos priežiūros, žaizdos priežiūros priemones.

5. Dažnai susidariusi pragula fotografuojama, kad galima būtų vertinti pokyčius.
6. Sumažinkite spaudimą žaizdos atsiradimo vietoje:

• • Pragula alkūnėse.
  • Pragula kryžkaulio srityje.
  • Pragula sėdmenų srityje.
  • Pragulą kelių srityje.
  • Pragula ant kulnų, pėdos srityje.

7. Tinkama žaizdų priežiūra. Kviesti slaugytoją, gydytoją.
8. Vietiškai pragulos gali būti gydomos antimikrobiniais hidrokoloidiniais tvarsčiais su sidabru. Jie palaiko antimikrobinę ir drėgną aplinką, sugeria žaizdų eksudatą, sunaikina bakterijas, netraumuoja audinių, nepraleidžia iš aplinkos bakterijų, vandens, oro ir sudaro palankias fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, todėl tvarsčius pradžioje keisite kas 1-3 dienas. Vėliau, žaizdai gyjant ir sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti 3-5, bet ne ilgiau kaip 7 dienas. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti.
9. Gydant pragulas taip pat svarbios švara ir tinkama higiena: patariama dažnai keisti patalynę (paklodė turėtų būti lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus (drėgmė, šlapimas, fekalijos ypač dirgina odą), naudoti slaugai skirtus apsauginius, kraujotaką aktyvinančius kremus, jei oda sausa – tepti ją kremais.
10. Odos paraudimų negalima masažuoti, trinti spirito turinčiais preparatais.
11. Mažinti riziką atsirasti praguloms kitose kūno vietose.